Pirmieji buriniai laivai Mėmelyje, atsirado dar XIII amžiuje ir tarnavo Livonijos ordinui priklausančiai piliai. Tik XVI amžiaus viduryje, kai Klaipėda priklausė Prūsijos valstybei, turtingi klaipėdiečiai patys ėmė statyti didesnius burlaivius, kuriais pasiekdavo net Ispanijos krantus.

1721 metais Klaipėdoje gyveno tik vienas laivadirbys, tad miestelėnams pagelbėdavo tuo metu geriausi Olandijos laivų statytojai. Burlaivių epochos aukso amžius, susijęs su masiniu medienos eksportavimu, prasidėjo XVIII amžiaus viduryje. Buvo įkurtas laivų dailidžių cechas, ir klaipėdiečių laivynas išaugo iki 98 burlaivių. Kartu kūrėsi laivų vinių, inkarų kalvių, virvių ir linų vijikų, burių siuvėjų cechai. O 1829 metais atidaryta Karališkoji navigacijos mokykla, kurioje buvo rengiami jūrų kapitonai ir šturmanai. Burlaiviai iš Klaipėdos uosto gabeno daugiausia medieną ir žemės ūkio produkciją, kuri buvo plukdoma Nemunu ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos bei Ukrainos. Jūrininkų kelionės buvo ilgos ir sudėtingos – kroviniai keliaudavo ne tik po Baltijos jūrą, bet pasiekdavo Angliją, Pietų Ameriką ar net Afriką ir Australiją. Technikos pažanga burlaiviams buvo negailestinga – XIX amžiaus pabaigoje juos išstūmė garlaiviai. Garlaiviai, galėjo gabenti dešimt kartų sunkesnį krovinį su žymiai mažesne įgula, beveik  nepriklausė nuo vėjo krypties, o ir jų greitis buvo didesnis. 1901 metais Klaipėda nebeturėjo nė vieno krovininio jūrinio burlaivio.

Ekspozicijoje sužinosite burinių laivų konstrukcijos ypatumus, išsiaiškinsite kaip vejamos laivavirvės, kokios jūrinių mazgų rišimo paslaptys. Taip pat čia lauks iššūkis – tapsite kapitonu ir galėsite pamėginti įplukdyti laivą į uostą.